- kieminas
- 1 kieminas, -ė smob. žr. kiemietis; plg. kaiminas: Netolie nu manęs du kaiminu, arba kieminu, pri kits kito gyveno S.Dauk.
Dictionary of the Lithuanian Language.
kieminas
Look at other dictionaries:
kieminas — 2 kiẽminas, à adj. (3b) 1. mėgstantis svečiuotis: Jis labai kiẽminas žmogus Gdr. 2. APhVI131 naminis: Musėk kiẽminasis [balandis] buvo Slnt. Kiẽminosios žąsys deda po dvyleka kiaušių Šts. Žvėrių ir paukščių kieminųjų ir medinųjų S.Dauk.… … Dictionary of the Lithuanian Language
kiemininis — kiemininis, ė adj. → 2 kieminas 2: Kaimininiai, arba kiemininiai, tabokai S.Dauk … Dictionary of the Lithuanian Language
